šarmas

1 šármas sm. (3) Š, DŽ, NdŽ, (1) 1. ppr. sing. SD¹74, SD137, R, MŽ319, Sut, N, K, M, L, LVIII806, Rtr, BŽ623, FrnW, KŽ, Btrm, Grž, KlvrŽ, Rt, Kltn gailus nusistojęs pelenų ar kt. plikinys, ppr. vartojamas skalbimui: Šármas y[ra] medinis (iš pelenų) i maltinys (pirktinis) Šts. Šármas kalkinis I. Muilo šármas NdŽ. Šármas muilinykų SD81. Šármas gailus yra glitus J. Aštrus (gailus), glitus šármas NdŽ. Nelabai stiprus šármas Ėr. Pelenai gi stiprūs, jie išbalina – šármas baisus Mšk. Pirštai visi prakiuro nuo to šármo Šmn. Pelenus išsemia, padaro šármą, i tas šármas toks glitas Grnk. Gailiausias šarmas būna iš lapuotų medžių malkų Lš. Užvirydavo vandenį, pelenų užberdavo – būdavo šármas Žg. Šarmų̃ tų pasidirbdavom iš pelenų Bt. Šarme mirkyti, žluginti L70. Darydavom iš pelenų šármą, mirkydavom tuos audeklus i klodavom Ck. Balydavom daugiausia su pelenų šármu Kpč. Apsimerkiam šarmañ, pelenuosa Kls. Apipilsi aptektinai to šármo i virysi Skdv. Šárme virina Brš. Niekočion šármą pilia ir glamžo (skalbia) Pb. Pelenų šármu skalbdavom, kap muilo nebuvo Plv. Rūbus sumerkia šarmañ, paskum gniaužo niekočiosa, dar pavirina tam šarme Pv. Mes išsiskalbiam žlugtą į šármą ir be muilo Jrb. Tam šárme mazgojo drabužius: muilas brangus buvo LKT222(Vnd). Šármu iš pelenų išvelės audeklus lininius, tai tik žėri Smal. Pirtin kožnas nešės viedre šármo Kli. Tu šarmu mazgotumbeis ir daug muilo pridėtumbei CII530. Trenku galvą šármu, mazgoju R422, MŽ573. Ir kačei tu save šarmu trinktumbei ir daugia muilo priimtumbei BBJer2,22. Tvilkytų pelenų šarmas taiso gromulį Šts. Pelenų šarmè gerai kokį susukimą mirkyt Plv. Šármus piliam ant obelies, todėl ana linksmesnė ne kitos Ds. Aštrus šarmas didžiai dera ugnį ramdyti. Su šarmu gali ir degantį pikį bei aliejų gesyti S.Dauk. Grėblio dantys šárme išvirinti nelūžta Tv. Muilą irgi išmokau virti iš avies taukų ir šarmo Pt. Kad kirminai kopūstų neėstų, reik Užgavėnių pelenų šarmą pataisyti ir tuomi laistyti LMD(Sln). Skalbė ... marškinužėlius be šarmo, be muilo, be kultuvužėlės ArchIV609(Vlkš). Išplauk, mergele, plonas drobeles be muilo, šármo, be vandenėlio (d.) Šmn. Meška daro šarmą, trinks kiškeliui galvą DvD424. Kai išjosi, senuteli, viską išvalysiu, kur sėdėjai už stalelio, šarmu išplikysiu LTR(Vdk). Kas supa – vyno kubka, kas žiūri – šarmo kaušas NS436(Brž). Aš jį (našlelį) tris dieneles dūmuosa laikysiu, ketvirton dienelėn šármu pagirdysiu DrskD62. Aš našlelį šarmeliu girdinau LTR(Jz). ^ Ir viralo skonis jai buvo kaip šarmo A.Vien. Daba jei cukro nedėsi [į alų], tei kaip šármas Gsč. Oi geria anas – kaip šármą pilia Krns. Eik tu, pelų maišai, šármo kaušai! Š. ║ prk. degtinė (ppr. naminė): A jau šármo priputęs? Pp. 2. E, Rtr, DŽ, ŽŪŽ52 chem. gailus cheminis junginys – bazės tirpalas, lakmuso popierių nudažantis mėlynai: Kalio šármas NdŽ. Visiems šarmams bendra savybė yra jų polinkis jungtis su rūgštimis, sudarant druskas K.Daukš. Tirpūs vandenyje šarmai turi būdingą sodos ar muilo skonį K.Daukš. ║ KŽ potašas.

◊ kaĩp šármo labai daug: Degtinės katrose vestuvėse dabar kaĩp šármo Bgs.

šármo dúoti Mrj, Plv, Brb smarkiai barti: Jau reikės dúot šármo tam varliu, kad tep vėlai pareidinėja Al. Die, jau žalčiui reikia dúot šármo, ba kitap tai nueis šunų šukuot Btr. Paskui kad dãvė mum mama šármo, tai net verkėm Plut. Kai pareisi girtas – duos tau boba šarmo Mrs.

šármo gáuti Pjv būti griežtai išbartam: Dabar gáusi šármo, kad laiku nepareini namo Prn. Gavaũ šármo kai lazdų Ig. Vai gáusi šármo tu nuo jo! Mrj.